Mūsų šalyje blynai kepami nuo seno. Bulvinius blynus mėgstame dauguma, tad juos išsikepti sugalvojo ir gyventojai. Kaip tarėme taip ir padarėme. Visi draugiškai ėmėmės darbų, kad sumanymas pavyktų. Namai pakvipo bulviniais blynais ir priminė artėjantį bulviakasį. Blynai buvo labai gardūs, traškiais krašteliais, o juos valgėme su skaniu voveraičių ir spirgučių padažu.
Viens, du, trys, keturi
Žaisti su mumis gali.
Rankas ant liemens uždėk,
O kojelėm patrepsėk.
Viens, du, trys, keturi
Žaisti su mumis gali.
Rankutes aukštai iškelk
Ir saulutę paridenk.
Viens, du, trys, keturi
Žaisti su mumis gali.
Debesėlį pasūpuok
Ir vėjeliui atiduok.
Viens, du, trys, keturi
Žaisti su mumis gali.
Dar galvelę pakraipyk
Ir aplink apsidairyk.
Kaip ir kiekvienais metais tradiciškai lankėmės Pivašiūnuose, kuriuose vyksta Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo – Žolinės atlaidai, švenčiami visą oktavą. Kiekvieną dieną meldžiamasi vis kita intencija: už šeimas, jaunimą, ligonius ir apleistuosius, misionierius, mokytojus ir mokinius, žemdirbius, meldžiama apsaugos gyvybei, pašaukimų, taikos…
Sudalyvavę šv. Mišiose pasijutome pakylėti ir palaiminti.
Didžiausia dovana – gimtadienis, kuris atspindi praėjusius puikius metus – smagias akimirkas, keliones, darbingas dienas ir šypsenas plačias…
Šiandien globos namų gyventoja Juzefa savo gimimo dienos proga artimiesiems, globos namų gyventojams ir darbuotojams padovanojo nuotaikingą koncertą, kurį planavo jau seniai. Tad dar kartą sveikiname ir norime palinkėti visko, kas gyvenime svarbiausia: tvirtos sveikatos, begalinio džiaugsmo, amžinos jaunystės, plačios šypsenos ir tiesiog laimės!
Šiandien atšventėme liepos ir rugpjūčio mėnesiais gimusių gyventojų gimtadienius. Sveikinome Marytę, Stasę, Juzefą, Bronę, Stasį, Aną ir Stanislavą. Ilgiausių metų, ilgiausių!!!
Šiandien apsilankėme Lietuvos zoologijos sode, kur patyrėme naujų Įspūdžių ir gavome didelę dozę geros nuotaikos. Norime ir su jumis pasidalinti tais įspūdžiais bei Zoologijos sodo istorija. Lietuvos zoologijos sodas įsikūręs viename iš didžiausių Ąžuolynų Europoje, esančiame miesto teritorijoje, sužavėjusiame ir poetą Antaną Mickevičių (1822 m.):
Pamačiau aš puikų slėnį palei Kauną.
Laumės ten audžia pavasario rytą…
Žaliąją veją žiedais iškaišytą.
Slėnio gražesnio nerasi pasauly…
Sumanymas įsteigti Kaune zoologijos sodą užgimė gamtininko Tado Ivanausko galvoje. 1935 m. gegužės 23 d. Zoologijos muziejuje vykusiame pasitarime Tadas Ivanauskas su bendraminčiais iškelia zoologijos sodo tikslą: „..įsteigti ir eksponuoti Kauno zoologijos sodą, globoti retesniąją Lietuvos florą bei fauną ir rūpintis jos apsaugojimu nuo išnykimo“. 1938 m. liepos 1 dieną oficialiai buvo atidarytas Zoologijos sodas. Atidarymą iniciavo-gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas, Kauno miesto burmistras Antanas Merkys, Žemės ūkio ministras Stasys Putvinskis, fizikas prof. Ignas Končius ir astrofizikas dr. Antanas Juška. Į šią iškilmingą šventę atvyko daug to meto švietimo, politikos, visuomenės bei spaudos atstovų ir kitų kviestų svečių. Per pirmuosius metus eksponatų skaičius išaugo daugiau nei 100. Ir jau 1939 metais laikomų gyvūnų skaičius siekė 140 individų. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui buvo belikę tik 42 gyvūnų rūšys. Pokario metu prasidėjo sodo atstatymo darbai. Svarbiausias to laikotarpio etapas – naujų voljerų statyba didiesiems plėšrūnams – liūtams, panteroms, tigrams, taip pat ir šiltų kraštų paukščiams. Palaipsniui įsigyjama vis daugiau gyvūnų, įsteigtas, nors ir nedidelis, akvariumas žuvims bei terariumas ropliams. Zoologijos sodo veikla vis intensyvėjo. 1958 m. Kauno zoologijos sodui suteiktas Respublikinio zoologijos sodo vardas. 1989 m. – ypatingi metai Kauno zoologijos sodui. Šiais metais jis tapo pilnateisiu EAZA (Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija) nariu. 1992 m. Kauno zoologijos sodui suteiktas Lietuvos zoologijos sodo vardas.
Mūsų šalyje blynai kepami nuo seno. Bulvinius blynus mėgstame dauguma, tad juos išsikepti sugalvojo ir gyventojai. Kaip tarėme taip ir padarėme. Visi draugiškai ėmėmės darbų, kad sumanymas pavyktų. Namai pakvipo bulviniais blynais ir priminė artėjantį bulviakasį. Blynai buvo labai gardūs, traškiais krašteliais, o juos valgėme su skaniu voveraičių ir spirgučių padažu.
Viens, du, trys, keturi
Žaisti su mumis gali.
Rankas ant liemens uždėk,
O kojelėm patrepsėk.
Viens, du, trys, keturi
Žaisti su mumis gali.
Rankutes aukštai iškelk
Ir saulutę paridenk.
Viens, du, trys, keturi
Žaisti su mumis gali.
Debesėlį pasūpuok
Ir vėjeliui atiduok.
Viens, du, trys, keturi
Žaisti su mumis gali.
Dar galvelę pakraipyk
Ir aplink apsidairyk.
Kaip ir kiekvienais metais tradiciškai lankėmės Pivašiūnuose, kuriuose vyksta Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo – Žolinės atlaidai, švenčiami visą oktavą. Kiekvieną dieną meldžiamasi vis kita intencija: už šeimas, jaunimą, ligonius ir apleistuosius, misionierius, mokytojus ir mokinius, žemdirbius, meldžiama apsaugos gyvybei, pašaukimų, taikos…
Sudalyvavę šv. Mišiose pasijutome pakylėti ir palaiminti.
Didžiausia dovana – gimtadienis, kuris atspindi praėjusius puikius metus – smagias akimirkas, keliones, darbingas dienas ir šypsenas plačias…
Šiandien globos namų gyventoja Juzefa savo gimimo dienos proga artimiesiems, globos namų gyventojams ir darbuotojams padovanojo nuotaikingą koncertą, kurį planavo jau seniai. Tad dar kartą sveikiname ir norime palinkėti visko, kas gyvenime svarbiausia: tvirtos sveikatos, begalinio džiaugsmo, amžinos jaunystės, plačios šypsenos ir tiesiog laimės!
Šiandien atšventėme liepos ir rugpjūčio mėnesiais gimusių gyventojų gimtadienius. Sveikinome Marytę, Stasę, Juzefą, Bronę, Stasį, Aną ir Stanislavą. Ilgiausių metų, ilgiausių!!!
Šiandien apsilankėme Lietuvos zoologijos sode, kur patyrėme naujų Įspūdžių ir gavome didelę dozę geros nuotaikos. Norime ir su jumis pasidalinti tais įspūdžiais bei Zoologijos sodo istorija. Lietuvos zoologijos sodas įsikūręs viename iš didžiausių Ąžuolynų Europoje, esančiame miesto teritorijoje, sužavėjusiame ir poetą Antaną Mickevičių (1822 m.):
Pamačiau aš puikų slėnį palei Kauną.
Laumės ten audžia pavasario rytą…
Žaliąją veją žiedais iškaišytą.
Slėnio gražesnio nerasi pasauly…
Sumanymas įsteigti Kaune zoologijos sodą užgimė gamtininko Tado Ivanausko galvoje. 1935 m. gegužės 23 d. Zoologijos muziejuje vykusiame pasitarime Tadas Ivanauskas su bendraminčiais iškelia zoologijos sodo tikslą: „..įsteigti ir eksponuoti Kauno zoologijos sodą, globoti retesniąją Lietuvos florą bei fauną ir rūpintis jos apsaugojimu nuo išnykimo“. 1938 m. liepos 1 dieną oficialiai buvo atidarytas Zoologijos sodas. Atidarymą iniciavo-gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas, Kauno miesto burmistras Antanas Merkys, Žemės ūkio ministras Stasys Putvinskis, fizikas prof. Ignas Končius ir astrofizikas dr. Antanas Juška. Į šią iškilmingą šventę atvyko daug to meto švietimo, politikos, visuomenės bei spaudos atstovų ir kitų kviestų svečių. Per pirmuosius metus eksponatų skaičius išaugo daugiau nei 100. Ir jau 1939 metais laikomų gyvūnų skaičius siekė 140 individų. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui buvo belikę tik 42 gyvūnų rūšys. Pokario metu prasidėjo sodo atstatymo darbai. Svarbiausias to laikotarpio etapas – naujų voljerų statyba didiesiems plėšrūnams – liūtams, panteroms, tigrams, taip pat ir šiltų kraštų paukščiams. Palaipsniui įsigyjama vis daugiau gyvūnų, įsteigtas, nors ir nedidelis, akvariumas žuvims bei terariumas ropliams. Zoologijos sodo veikla vis intensyvėjo. 1958 m. Kauno zoologijos sodui suteiktas Respublikinio zoologijos sodo vardas. 1989 m. – ypatingi metai Kauno zoologijos sodui. Šiais metais jis tapo pilnateisiu EAZA (Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija) nariu. 1992 m. Kauno zoologijos sodui suteiktas Lietuvos zoologijos sodo vardas.