Artėjant Verbų sekmadieniui, paskutiniam sekmadieniui prieš Velykas, pradedama laukti šv. Velykų ir puoselėjamos gilios tradicijos. Tai krikščioniška šventė, žyminti Kristaus įžengimą į Jeruzalę, bei pavasarinis gamtos prabudimas, simbolizuojamas Verbų rišimu. Tad ir mes kartu su gyventojais rišome verbas, dalinomės prisiminimais, šypsenomis ir jaukia bendryste. Kiekviena verba savita, išskirtinė ir pripildyta šilumos bei rankų darbo grožio. Tokios akimirkos ne tik leidžia kurti, bet ir suartina, primena tradicijų svarbą bei suteikia širdžiai ramybės.
