Bene daugiausiai tikinčiųjų Pivašiūnuose apsilanko per didžiuosius Marijos Dangun Ėmimo atlaidus – Žolinę. Ji čia švenčiama visą aštuondienį. Atlaidų dalyviai, įvykdę Bažnyčios nustatytas sąlygas, gauna visuotinius atlaidus. Marijos Ėmimo į dangų iškilmės oktava galutinai įsitvirtino kaip pagrindiniai Pivašiūnų atlaidai tik nuo 1988 m., kai Žolinės išvakarėse buvo vainikuotas garsusis Dievo Motinos paveikslas.
Nuo 1988-ųjų metų kiekvieno mėnesio 15-oji švenčiama kaip išskirtinė Pivašiūnų Marijos Nuliūdudiųjų Paguodos pagerbimo diena. Jos dalyviai gauna visuotinius atlaidus. Iki sovietmečio Pivašiūnuose garsėjo Marijos Gimimo atlaidai, švenčiami tris dienas, vykdavo keturiasdešimties valandų adoracija.
Pastaraisiais dešimtmečiais visą oktavą švenčiant Marijos Ėmimo į dangų atlaidus susiklostė tradicija kiekvieną atlaidų aštuondienio dieną skirti vis kitai tiek Lietuvos Bažnyčiai, tiek Kaišiadorių vyskupijai svarbiai intencijai. Tad per didžiuosius atlaidus Pivašiūnuose meldžiamasi už šeimas, jaunimą, ligonius ir apleistuosius, misionierius, mokytojus ir mokinius, žemdirbius, meldžiama apsaugos gyvybei, pašaukimų, taikos… Per atlaidus rengiamos katechezės, vyksta programa jaunimui. Pasimelsti Pivašiūnų Mergelei per atlaidus suvažiuoja Lietuvos vyskupai, taip pat atvyksta Vokietijos Magdeburgo vyskupijos, su kuria bičiuliaujasi Kaišiadorių vyskupija, vyskupo atstovų ir piligrimų iš kitų kraštų. Keletas Varėnos globos namų gyventojų taip turėjo galimybę nuvykti į šiuos atlaidus.
