Margučių ridenimas globos namuose, vykęs po Šv. Velykų, buvo kupinas jaukumo, šilumos ir bendrystės. Nors šventinės dienos jau buvo prabėgusios, Velykų dvasia dar gyvai tvyrojo ore – ją jautė kiekvienas susirinkęs. Margučių ridenimas tapo ne tik žaidimu, bet ir proga pabendrauti, prisiminti vaikystės Velykas, pasidalinti istorijomis bei tradicijomis. Kiekvienas ridenamas margutis sukeldavo azarto bangą – visi su nekantrumu stebėjo, kurio kiaušinis nuriedės toliausiai ar palies kitą. Ši diena buvo ypatinga tuo, kad joje netrūko nuoširdžių emocijų. Šypsenos, žibančios akys ir švelnūs pokalbiai kūrė bendrystės jausmą, kuris ypač svarbus tokioje aplinkoje. Net ir tie, kurie iš pradžių stebėjo atsargiai, netrukus įsitraukė į veiklą, pajutę šventės džiaugsmą.
