Įvairūs darbeliai praskaidrina senjorų kasdienybę. Jau esame pasiilgę įvairiaspalvių gėlių žiedų, todėl sumanėme patys padaryti darbelius su gėlėmis.

Su atbundančiu pavasariu, su grįžtančiais paukščiais artėja viena gražiausių pavasario švenčių – Šv. Velykos. O kokios Velykos be margučių? Juk margutis – svarbiausias Šv. Velykų simbolis.

Todėl penktadienį susirinkome marginti kiaušinių. Su darbuotojų pagalba prisirinkome įvairių žolelių ir paruošėme marginimui kiaušinius, kuriuos vėliau  dažėme su svogūnų lukštais.

Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos jaunieji savanoriai aplankė Varėnos globos namų gyventojus, pasveikino artėjančių šv. Velykų proga.

Gyventojai taria didelį AČIŪ už parodytą dėmesį, dovanas ir nuoširdžius linkėjimus.

Lietuvoje manyta, kad Verbų sekmadienį bažnyčioje visi būtinai turi laikyti po kadagio šakelę ar kitokią verbą. Į namus parsinešta pašventinta verba turi saugoti juos nuo visokio blogio. Tradicija Verbų dieną pašventintais kadagiais, žilvičiais gintis nuo galimų nelaimių išliko iki mūsų dienų. Ja pasmilkomi kambariai, apeinama apie laukus. Senoji verba iš praėjusių metų yra pagarbiai sudeginama. Jokiu būdu jos negalima išmesti.

Iki šiol gerai žinomas Verbų sekmadienio paprotys – plakimas verba. Grįžę iš bažnyčios, žmonės pašventintomis verbomis plakdavo vieni kitus. Plakant buvo sakoma tam tikra žodinė formulė, kuri skirtingose Lietuvos vietose šiek tiek skyrėsi, pavyzdžiui, ,,Verba plaka, ne aš plaku, būk laimingas, nuo visų ligų apgintas”; „Ne aš plaku, Verba plaka. Po nedėlios ir Velykos. Ar duosi margutį?“ arba „Ne aš plaku, verba plaka! Ar žadi margutį?“. Plakamasis turėdavo prižadėti duoti per šv. Velykas margutį. Čia mes matome atsilyginimo už paslaugą momentą, kadangi nuplakimas pašventinta verba turėjo apsaugoti žmogų nuo įvairių blogybių, sustiprinti jo sveikatą. Puoselėdami šią tradiciją gyventojai rišo Verbas ir ruošėsi vykti į bažnyčią jas šventinti bei paplakti vienas kitą, linkėdami sveikatos.

Valgyklėlėje susibūrė aktyvesni gyventojai, kurie panoro pasigaminti ką nors skanaus ir užimtumo specialistei Gintarei Sinenko pasiūlius, sumanė virti spurgas.

Senjorai dirbo išsijuosę, atiduodami visą meilę ir šilumą, komandiškai dalindamiesi darbais. Spurgos pavyko!

Pabaigus darbus visas būrys senjorų sugužėjo į valgyklą. Spurgos tirpo burnoje, o popietę šildė karšta arbata bei nuotaikinga muzika!

Spurgų užteko visiems susirinkusiems iki soties, o likusios buvo paruoštos į kambarius tiems, kas jų dar neragavo!

Kovo 16-ą dieną globos namų gyventojai lankėsi Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje, grožėjosi Ginto Banio tapybos darbų paroda „Minčių vandenynai“. Menininkas Gintas Banys savo paveiksluose dažniausiai vaizduoja žmogų, jo emocines būsenas, santykį su šiuolaikine aplinka ir supančiais įvykiais. Kiekvienas paveikslas – tai akimirkos atspindys, pagauta nuotaika. Autoriaus nuomone, būtent akys dažniausiai būna pagrindinis akcentas kūrinyje, kurios padeda atskleisti paveikslo idėją. Mums labai patiko, ilgai grožėjomės tapytojo darbais.