„Velniukai smagiai man per petį tapšnoja ir šakėm ore ratus vis vedžioja,
Klausia, gal kartais blynų turiu? Iš nuostabos burnos pravert negaliu.
Raganos kelia pašėlusią puotą, bėgioja žarijom, ugnį vilioja.
Lašininis su Kanapiniu galynėjas ilgai, dega per naktį Užgavėnių laužai,
Morė šiaudinė suliepsnojus pražus, kažin ar žiema išsigandus paspruks?
Kaip ir kasmet, žiemai einant į pabaigą, atėjo laikas švęsti Užgavėnių šventę. Tai džiaugsmo, juoko, linksmumo, įvairiais papročiais, apeigomis apipinta diena. Nuo pat ryto globos namuose buvo juntamas sujudimas. Darbuotojai ir gyventojai puošėsi, matavosi kaukes ir ruošėsi linksmai praleisti Užgavėnių šventę. Šventėje skambėjo tranki muzika, linksmos dainos, šokiai, netrūko ir sočių vaišių. Šventę vainikavo Lašininio ir Kanapinio kova.