Lašininis su Kanapiniu galynėjas ilgai, dega per naktį Užgavėnių laužai,
Morė šiaudinė suliepsnojus pražus, kažin ar žiema išsigandus paspruks?
Kaip ir kasmet, žiemai einant į pabaigą, atėjo laikas švęsti Užgavėnių šventę. Tai džiaugsmo, juoko, linksmumo, įvairiais papročiais, apeigomis apipinta diena. Nuo pat ryto globos namuose buvo juntamas sujudimas. Darbuotojai ir gyventojai puošėsi, matavosi kaukes ir ruošėsi linksmai praleisti Užgavėnių šventę. Šventėje skambėjo tranki muzika, linksmos dainos, šokiai, netrūko ir sočių vaišių. Šventę vainikavo Lašininio ir Kanapinio kova.
Vienas iš sėkmingo senėjimo komponentų yra fizinė sveikata. Įrodyta, kad fizinė veikla turi teigiamą poveikį asmens psichinei sveikatai, užkerta kelią lėtinių ligų atsiradimui ir mažina jų padarinius, stiprina bendrą sveikatą ir funkcionavimą. Fizinis aktyvumas visapusiškai gerina sveikatą: skatina pagyvenusius žmones bendrauti, savanoriauti, padeda susirasti draugų ir didina bendrumo jausmą, taip pat teigiamai veikia ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį, suvokimą, nuotaiką, savivertę, savarankiškumą, padeda išvengti arba pavėlinti širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos, diabeto ir kitų ligų atsiradimą; tinkamai pritaikyta ir poreikius atitinkanti veikla teigiamai veikia pagyvenusių žmonių fizinį pajėgumą, gerina pusiausvyrą ir funkcines galimybes; fiziškai aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės pasižymi geresne psichosocialine sveikata, geresniu funkcionalumu bei aukštesne saviverte. Visa tai net du kartus padidina tikimybę senti sėkmingai, ir priešingai – fiziškai neaktyviems asmenims atsiranda du kartus didesnė tikimybė patirti funkcinius suvaržymus ir nepasitenkinimą gyvenimu. Be to, dėl fizinio pasyvumo didėja rizika atsirasti nutukimui, antsvoriui, cukriniam diabetui ir vėžiui. Todėl vyresnio amžiaus žmonių fizinis aktyvinimas yra viena svarbiausių priemonių, siekiant vyresnio amžiaus žmonių sėkmingo senėjimo.
Kai orai nedžiugina linksmai laiką leidžiame žaisdami. Gera nuotaika, teigiamos emocijos, proto ir kūno mankšta garantuota.
Norint tapyti ant vandens, nereikia išankstinio pasiruošimo. Kiekvienas gali išbandyti savo meninius gebėjimus, blogo rezultato nebūna, o įspūdžiai būna nepakartojami. Šio meno ištakos kildinamos iš Kinijos, kur panaši, juodai balta tapyba buvo žinoma prieš pusantro tūkstančio metų. Toks tapymas buvo laikomas slaptu žynių mokslu, iš čia paplito į kitas šalis ir po visą pasaulį. Šis menas Persijoje buvo vadinamas Abri, kas reiškia „vandens veidas“. Labiausiai išplėtotas Turkijoje, pavadintas EBRU, laikomas tradiciniu turkų menu, yra šios šalies UNESCO saugomas kultūros paveldas. EBRU tapyba buvo naudojama įrišant rankraščius, knygas, dažniausiai marmuravimo popieriaus lakštai naudoti knygų priešlapiams ir kraštelių žymėjimams, ruošiant svarbius dokumentus, ženklinant pinigus.
Kiekvienas gyventojas galėjo pasinerti į kūrybinius bandymus ir išreikšti savo meninius gebėjimus. Sutirštintas tapymo vanduo, pagamintas iš jūrų dumblių ir augalų miltelių, pilamas į voneles, naudojami gamtiniai natūralūs dažai, lengvi rožių kotelių teptukai su šereliais, storesnių ir plonesnių apimčių metalinės lazdelės, tankesnės ir retesnės šukos. Nuo jų panaudojimo priklauso paveikslų unikalumas. Dažai paruošiami iš vakaro. Pradedant tapymą pirmiausia sukuriamas piešinio fonas, ant vandens šepetėliu pataškomos norimos spalvos, kurios nesusilieja, o sukurti smulkesnius ornamentus padeda metalinės šukos. Lazdelėmis išgaunami įvairių dydžių ratilai ir tada iš jų formuojami ornamentai, gėlės, drugeliai, širdelės, plunksnelės ir kiti norimi vaizdai.
Vieni tapė ilgiau, kitiems prireikė vos keleto minučių. Galutiniai rezultatai pasimatė nuėmus nutapytą paveikslą ant popieriaus, jie buvo nenuspėjami, netikėti, džiuginantys, kiekvienas paveikslas skirtingas, vienetinis. Ebri, išvertus iš turkų kalbos, reiškia „debesuota“. Tapyba ant vandens kaip greitai besikeičiantys debesys, vaizdas kinta vos prisilietus teptukui, šukoms ar tapymo lazdelei. EBRU tapyba ne tik išlaisvina fantazijų pasaulį, bet ir suteikia žmogui daug teigiamų emocijų, yra puiki terapijos priemonė. Tapyti patiko visiems, patiko dar tai, jog ornamentams sukurti nereikia daug laiko.
Varėnos rajono savivaldybės administracija, skatindama bendruomeniškumą bei kūrybiškumą puošiant aplinką ir kuriant šventinę nuotaiką Varėnos mieste ir rajone, buvo paskelbusi kalėdinės puošybos nuotraukų konkursą. Konkurse galėjo dalyvauti tiek fizinių, tiek juridinių asmenų kalėdinės puošybos nuotraukos.
Konkurse dalyvavo gausus būrys Varėnos rajono ir miesto gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų. Varėnos globos namai dalyvavo konkurse ir kategorijoje ,,Gražiausiai papuošta įstaiga, įmonė ar organizacija” laimėjo 1 vietą. Dėkojame visiems už palaikymą ir patiktukus, o darbuotojams – už kūrybiškumą ir sutelktumą.
Lašininis su Kanapiniu galynėjas ilgai, dega per naktį Užgavėnių laužai,
Morė šiaudinė suliepsnojus pražus, kažin ar žiema išsigandus paspruks?
Kaip ir kasmet, žiemai einant į pabaigą, atėjo laikas švęsti Užgavėnių šventę. Tai džiaugsmo, juoko, linksmumo, įvairiais papročiais, apeigomis apipinta diena. Nuo pat ryto globos namuose buvo juntamas sujudimas. Darbuotojai ir gyventojai puošėsi, matavosi kaukes ir ruošėsi linksmai praleisti Užgavėnių šventę. Šventėje skambėjo tranki muzika, linksmos dainos, šokiai, netrūko ir sočių vaišių. Šventę vainikavo Lašininio ir Kanapinio kova.
Vienas iš sėkmingo senėjimo komponentų yra fizinė sveikata. Įrodyta, kad fizinė veikla turi teigiamą poveikį asmens psichinei sveikatai, užkerta kelią lėtinių ligų atsiradimui ir mažina jų padarinius, stiprina bendrą sveikatą ir funkcionavimą. Fizinis aktyvumas visapusiškai gerina sveikatą: skatina pagyvenusius žmones bendrauti, savanoriauti, padeda susirasti draugų ir didina bendrumo jausmą, taip pat teigiamai veikia ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį, suvokimą, nuotaiką, savivertę, savarankiškumą, padeda išvengti arba pavėlinti širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos, diabeto ir kitų ligų atsiradimą; tinkamai pritaikyta ir poreikius atitinkanti veikla teigiamai veikia pagyvenusių žmonių fizinį pajėgumą, gerina pusiausvyrą ir funkcines galimybes; fiziškai aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės pasižymi geresne psichosocialine sveikata, geresniu funkcionalumu bei aukštesne saviverte. Visa tai net du kartus padidina tikimybę senti sėkmingai, ir priešingai – fiziškai neaktyviems asmenims atsiranda du kartus didesnė tikimybė patirti funkcinius suvaržymus ir nepasitenkinimą gyvenimu. Be to, dėl fizinio pasyvumo didėja rizika atsirasti nutukimui, antsvoriui, cukriniam diabetui ir vėžiui. Todėl vyresnio amžiaus žmonių fizinis aktyvinimas yra viena svarbiausių priemonių, siekiant vyresnio amžiaus žmonių sėkmingo senėjimo.
Kai orai nedžiugina linksmai laiką leidžiame žaisdami. Gera nuotaika, teigiamos emocijos, proto ir kūno mankšta garantuota.
Norint tapyti ant vandens, nereikia išankstinio pasiruošimo. Kiekvienas gali išbandyti savo meninius gebėjimus, blogo rezultato nebūna, o įspūdžiai būna nepakartojami. Šio meno ištakos kildinamos iš Kinijos, kur panaši, juodai balta tapyba buvo žinoma prieš pusantro tūkstančio metų. Toks tapymas buvo laikomas slaptu žynių mokslu, iš čia paplito į kitas šalis ir po visą pasaulį. Šis menas Persijoje buvo vadinamas Abri, kas reiškia „vandens veidas“. Labiausiai išplėtotas Turkijoje, pavadintas EBRU, laikomas tradiciniu turkų menu, yra šios šalies UNESCO saugomas kultūros paveldas. EBRU tapyba buvo naudojama įrišant rankraščius, knygas, dažniausiai marmuravimo popieriaus lakštai naudoti knygų priešlapiams ir kraštelių žymėjimams, ruošiant svarbius dokumentus, ženklinant pinigus.
Kiekvienas gyventojas galėjo pasinerti į kūrybinius bandymus ir išreikšti savo meninius gebėjimus. Sutirštintas tapymo vanduo, pagamintas iš jūrų dumblių ir augalų miltelių, pilamas į voneles, naudojami gamtiniai natūralūs dažai, lengvi rožių kotelių teptukai su šereliais, storesnių ir plonesnių apimčių metalinės lazdelės, tankesnės ir retesnės šukos. Nuo jų panaudojimo priklauso paveikslų unikalumas. Dažai paruošiami iš vakaro. Pradedant tapymą pirmiausia sukuriamas piešinio fonas, ant vandens šepetėliu pataškomos norimos spalvos, kurios nesusilieja, o sukurti smulkesnius ornamentus padeda metalinės šukos. Lazdelėmis išgaunami įvairių dydžių ratilai ir tada iš jų formuojami ornamentai, gėlės, drugeliai, širdelės, plunksnelės ir kiti norimi vaizdai.
Vieni tapė ilgiau, kitiems prireikė vos keleto minučių. Galutiniai rezultatai pasimatė nuėmus nutapytą paveikslą ant popieriaus, jie buvo nenuspėjami, netikėti, džiuginantys, kiekvienas paveikslas skirtingas, vienetinis. Ebri, išvertus iš turkų kalbos, reiškia „debesuota“. Tapyba ant vandens kaip greitai besikeičiantys debesys, vaizdas kinta vos prisilietus teptukui, šukoms ar tapymo lazdelei. EBRU tapyba ne tik išlaisvina fantazijų pasaulį, bet ir suteikia žmogui daug teigiamų emocijų, yra puiki terapijos priemonė. Tapyti patiko visiems, patiko dar tai, jog ornamentams sukurti nereikia daug laiko.
Varėnos rajono savivaldybės administracija, skatindama bendruomeniškumą bei kūrybiškumą puošiant aplinką ir kuriant šventinę nuotaiką Varėnos mieste ir rajone, buvo paskelbusi kalėdinės puošybos nuotraukų konkursą. Konkurse galėjo dalyvauti tiek fizinių, tiek juridinių asmenų kalėdinės puošybos nuotraukos.
Konkurse dalyvavo gausus būrys Varėnos rajono ir miesto gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų. Varėnos globos namai dalyvavo konkurse ir kategorijoje ,,Gražiausiai papuošta įstaiga, įmonė ar organizacija” laimėjo 1 vietą. Dėkojame visiems už palaikymą ir patiktukus, o darbuotojams – už kūrybiškumą ir sutelktumą.
