Aplankėme Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje atidarytą Rūtos Burbulės tapybos ant šilko darbų parodą „Paunksmė”. Darbų autorė nuolat dalyvauja įvairiose parodose, rengia tapytų drabužių kolekcijų pristatymus, dalyvauja ir tarptautiniuose šilko tapybos konkursuose, yra 2017-aisiais Prancūzijoje surengto tapybos ant šilko konkurso laureatė. Menininkė trejus metus ėjo Lietuvos šilko tapybos asociacijos prezidentės pareigas.

Gyventojams labai patiko paroda, pasak jų: nuostabūs darbai!

Atėjome pasižiūrėti ant Karoliniškių ežero įrengto 15 metrų ilgio plaukiojančio fontano. Šis fontanas varėniškius ir miesto svečius džiugina ne tik vandens purslais, bet ir margaspalvėmis šviesomis, kuriomis galima pasigrožėti temstant.

Jau keletą metų ruošėmės apsilankyti Pivašiūnuose. Pivašiūnai – nedidukas Dzūkijos bažnytkaimis, įsikūręs vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didžiulio Pivašiūnų-Gineitiškių miško ir Ilgio ežero, 25 kilometrai į šiaurės rytus nuo Alytaus ir 11 kilometrų į šiaurę nuo Daugų. Pivašiūnų pavadinimas veikiausiai sietinas su netoliese tekančia Pievėsos upe.

Pivašiūnus nuo seno garsina ne tik nuostabi gamta, bet pirmiausia šventovė ir joje esantis maloningas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Pivašiūnų bažnyčios fundatorius – Kauno stalininkas, Seimo narys, Medilo seniūnas Jonas Klockis. Jis Senųjų Trakų benediktinams 1633 m. surašytu testamentu paliko nemažai pinigų ir Pivašiūnų palivarką. Benediktinai Pivašiūnų bažnyčia rūpinosi daugiau nei du šimtmečius, iki pat vienuolyno uždarymo. Benediktino Celestino Sorakos rūpesčiu 1825 m. pastatydinta ir dabartinė ant kalno stovinti lotyniško kryžiaus formos medinė bažnyčia.

Visais laikais į Pivašiūnus ypač daug maldininkų atvyksta per atlaidus. Pivašiūnai garsėjo Mergelės Marijos Dangun Ėmimo – Žolinės, Marijos Gimimo ir Šv. Jono Krikštytojo atlaidais. Ilgainiui pagrindiniais atlaidais tapo bažnyčios titulinė iškilmė – Marijos Dangun Ėmimas. Šiuo metu Žolinės atlaidai, sutraukiantys minias maldininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, švenčiami visą oktavą. Nuvykome ir mes į šiuos atlaidus. Smagu buvo jausti aplinkinių pamaldumą, gerą nusiteikimą, viltingus žvilgsnius. Juk Pivašiūnuose švenčiama Marijos išaukštinimo iškilmė – tarsi vilties ir stiprybės ženklas visai lietuvių tautai.

Aplankėme Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje atidarytą Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos dizaino studijos mokinių kūrybos parodą „Šviečiantys/kviečiantys objektai“. Parodoje eksponuojami originalūs šviestuvai, objektai ir idėjos, kviečiančios apmąstyti mūsų gyvenamąją aplinką, aktualius ekologijos, gamtosaugos klausimus, susimąstyti apie įvairiapusę technologijų įtaką mūsų gyvenime, jaunosios kartos pasaulėvaizdį, vertybes.

Retkarčiais pasvajojame apie iškylas gamtoje, laužą, dūmu kvepiančius skanėstus. Kad nereiktų niekur vykti, šašlykus ir dešreles nutarėme kepti savam kieme. Buvo labai smagu visiems kartu pabūti prie bendro stalo: pasivaišinti, paklausyti muzikos, padainuoti, užuosti dūmo kvapą…

Liepos 14 dieną globos namuose lankėsi Indrė ir Algirdas Siaurusevičiai. Šilto susitikimo metu jie bendravo su gyventojais, grojo, giedojo giesmes, dalijosi savo gyvenimiška patirtimi.

Nuoširdžiai dėkojame svečiams už padovanotas vaikštynes neįgaliesiems, šiltą bendravimą, gerą žodį ir nuoširdumą.